prabingti

prabingti: 2 prabiñgti intr. 1. pradėti dūkti, šėlti: Ir audra teip prabingo BB1Moz7,19. Vanduo prabingo CII623. 2. viršyti saiką, būti per dideliam: Nenaudingas yra tasai prabingęs rūpesčiavimas DP125. Prabingęs drebėjimas žemės MT237. Dėl didės ir prabingusios piktybės SE240. | Bet nedrįstu [aplankyti] – tu toks prabingęs (išpuikęs), tavo žmona nesukalbama, dukrelė labai išdidusi I.Simon.
prabingtai adv. SD10,162,326, [K] pernelyg, per daug, labai, didžiai: Prabingtai ant aukštybės svarą garbos amžiną mūspi daro SPI53. Regi, jog apsigerti prabingtai, iki nutrotijimo razumo, yra daiktas bjaurus brš.

prabingtinai adv. SD10, [K] žr. prabingtai. prabingusiai adv. žr. prabingtinai: Petras ... apie save ... prabingusiai daug ižmanė, nieko notžvilgėdamas ant silpnumo savo DP150. Iž to prabingusiai apmauduoja DK110. Moteres ir mergos prabingusiai ir negera širdžia rėdosi SPI254.
\ bingti; įbingti; prabingti

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

bingti — 2 biñgti, sta, o intr. 1. įsigalėti, įsisenėti (ppr. apie ligą): Tavo biñgsta liga, o anosios įbiñgo, t. y. įsibuvo, įsisenėjo, įsistovėjo J. 2. dideliam darytis, įsigalėti: Bingusiu lepinimu gadina vaikus savus DP65. bingusiai adv. labai: Tai … Dictionary of the Lithuanian Language
įbingti — 2 įbiñgti intr. 1. Kv įsigalėti, įsisenėti (ppr. apie ligą): Jei negydysi, įbiñgs tavo liga, t. y. įsisenės, pabus ilgai, įsibus J. Liga įbiñgsta žmoguo Grg. Rožė taip buvo įbiñgusi, kad gavo koją pjauti Krt. Taip jau įbiñgo skaudėti, nė… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias